Rudolfas Šteineris

“Temperamentai sukuria visą įmanomą gyvenimo įvairovę, grožį ir pilnatvę.”

Egzistuoja daugelis faktorių įtakojančių mūsų vaiko asmenybę, tačiau esama tokių bruožų su kuriais, atrodo, gimstame. Tai ir yra temperamento idėja - charakteristikų rinkinys kurios yra įgimtos.

Valdorfo pedagogikoje Rudolfas Šteineris naudojo keturių temperamentų konceptą, kaip būdą suprasti vaikus, patenkinti jų poreikius.

Egzistuoja keturios pagrindinės kategorijos, kiekviena siejama su vienu iš elementų - melancholikas (žemė), sangvinikas (oras), cholerikas (ugnis) ir flegmatikas (vanduo).

Kiekvienas vaikas kaip ir kiekvienas žmogus yra ypatingas ir unikalus. Nors ir aptariame temperamentus kaip atskiras kategorijas, vaikas dažniausiai nepriklausys tik vienai iš jų. Dauguma vaikų turės išreikštus du, tris ar net visus keturis temperamentus, kurie pasimatys skirtingose situacijose.

ORAS

Sangvinikas

Vaikai sangvinikai dažniausiai yra laimingi ir nerūpestingi. Sakoma, kad jiems patinka gražūs dalykai ir ryškios spalvos, jie - labiausiai socialūs iš visų keturių temperamentų. H. Elleris sangvinikus apibūdina taip: “nerūpestingas ir linksmas, spontaniškas ir pasitikintis savimi, atvirai priima naujas situacijas, lengvai susiranda draugų. Greitai atranda kažką naujo žmonėse, prisimena visas istorijas kurias nori papasakoti, naujienos liejasi per kraštus. Sangvinikai myli pasaulį ir žmones jame.”

Šio temperamento asmenys pasižymi grakščia ir tvirta eisena, lengvais ir greitais judesiais. Sangviniką nesunku atpažinti iš taisyklingos laikysenos ir išraiškingų gestų. Gestikuliavimas, kaip ir mimika, yra natūralūs, o kalba – garsi ir aiški.

Vis tik sangviniškos prigimties atstovai greitai atitrūksta nuo veiklos, jeigu ilgesnį laiką išoriniai dirgikliai nesikeičia ir viskas teka ramiai.

Matematikoje sangvinišką temperamentą atstovauja daugybos veiksmas. Sangviniško tipo vaikams patinka istorijos, pasakos apie drugelius bei kitus mielus bei žavius gyvūnėlius, apie keliones, judesį; apie tai, kas lengva ir pakilu, labiau praslenkant paviršiumi, perdėm nesigilinant į esmę.

Šteineris sako, kad sangvinikai labiausiai įsikvepia nuo tėvų ir mokytojų meilės. Viskas turi būti daroma, kad šiame vaike galėtume pažadinti meilę. Meilė yra magiškas žodis.

UGNIS

Cholerikas

Vaikai cholerikai - pilni energijos ir intensyvumo, yra labai stiprios valios, greitai užsisipiria. Elleris cholerikus apibūdina taip: “Cholerikas yra lyderis, nuolatos siekiantis tikslo ir žvelgiantis į ateitį. Kai tikslas pasiekiamas, iškart susikuriamas naujas! Galima justi sklindančia jėga ir energiją. Matosi, kad užsibrėžti tikslai bus siekiami su didele jėga, noru ir užsispyrimu.”

Cholerikų kalba greita, dažnai padrika ir paini, lydima aiškios ir išraiškingos veido išraiškos. Jiems sunku išsėdėti vienoje vietoje, sėdėdami nuolat juda, dažnai keičia pozas, daug ir aiškiai gestikuliuoja rankomis. Eisena netolygi.

Matematikoje cholerišką temperamentą atstovauja dalybos veiksmas. Choleriško tipo vaikams patinka istorijos, pasakos apie didvyrius, herojus, kurie nepailsta, nepasiduoda; paprastai herojai itin ugningi ir aktyvūs; itin svarbus teisybės suradimas ir įgyvendinimas.

Šteineris tikėjo, jog cholerikai su tėvais ir mokytojais lengviausiai kuria santykį pagrįstą pagarba. Cholerikui svarbu, kad suaugęs žmogus būtų vertas pagarbos, protingas ir kontroliuojantis situaciją.

VANDUO

Melancholikas

Melancholikai linkę būti atsargūs ir apskaičiuoti savo veiksmus prieš kažką darydami. Taip pat tai labai jautrūs žmonės. Melancholikai yra labiau užsisklendę ir geriausiai jaučiasi būdami su savo mintimis ir emocijomis, sapnais. Jie mėgsta vidinę ir išorinę ramybę ir yra puikiai įvaldę savikontrolę ir savikritiką. Tai labai empatiški žmonės

Melancholikams būdinga rami, bet greita eisena. Pasinėrę į save ir savo vidinį pasaulį kartais užsigalvoja ir sulėtina žingsnį. Tuomet tinka posakis: „Eini kaip užsisvajojęs“. Jų gestai skurdoki dėl juntamo nepatogumo ir nedrąsumo bendraujant su nepažįstamais žmonėmis. Melancholikai kalba lėtai, kalbėjimo tempas netolygus, kalba kartais „užsikerta“.

Matematikoje melancholišką temperamentą atstovauja atimties veiksmas. Melancholiško tipo vaikams patinka istorijos, pasakos apie nuskriaustuosius, liūdinčius; itin svarbus gėrio laimėjimo aspektas.

R.Šteineris teigė, kad melancholikai yra pajėgūs kęsti kančią, nuovargį. Šių savybių negalime išimti iš vaiko, bet galima jas nukreipti teisinga linkme. Svarbu vaikui parodyti, kaip žmonės patiria išgyvenimus. Tai galime padaryti aktyviai išklausydami vaiko nusiskundimų ir tuomet pasidalinti savais prisiminimais apie panašius išgyvenimus.

ŽEMĖ

Flegmatikas

Flegmatikai yra užsisklendę panašiai kaip melancholikai, bet yra didesni svajokliai ir ramesni. Kasdienybėje itin vertina ritmą ir rutiną, todėl labai mėgsta užsiimti ta pačia, mėgstama veikla. Flegmatikai labai kantrūs, ramūs ir taikūs žmonės. Jie niekada nieko neįžeis. Labiausiai mėgsta patogumą ir rutiną. Sunkiai įsimena informaciją, bet kai jau įsimena, jos nepamirš.

Šių žmonių judesiai sunkūs, lėti, o eisena dažnai vangi. Atrodo, tarsi niekur ir niekada neskuba. Sėdėdami ilgai gali išlaikyti tą pačią pozą. Gestai ir mimika skurdūs, todėl išskaityti ką nors iš veido išraiškos ir kūno kalbos tiesiog neįmanoma. Kalba lėta, apskritai nėra kalbūs ir nemėgsta tuščių plepalų.

Matematikoje flegmatišką temperamentą atstovauja sudėtis veiksmas. Flegmatiško tipo vaikams patinka istorijos, pasakos apie maistą, linksmybes, puotas, ilgą ir laimingą gyvenimą bei visa ko gausa.

Šteineris manė, kad flegmatikams vaikams svarbiausia bendrauti su kitais vaikais. Jiems itin svarbu dažni pasimatymai su vaikais kurie turi pačių įvairiausių pomėgių. Šteineris manė, kad tai padeda flegmatikui tapti energingesniu ir labiau susijungti su aplinkiniu pasauliu.

Nors ir kiekvienas temperamentas atkeliauja su savo rinkinių iššūkų, tačiau, kaip rašė R. Šteineris, jie padaro mūsų gyvenimus pilnais ir gražiais. Keliaudami per gyvenimą su vaikais, mėgaukimės jais ir jų unikaliomis asmenybėmis.

Temperamentai praturtina mūsų gyvenimą