Istorijos ir pasakojimai Valdrofo pedagogikoje

Istorijų galia
Istorijos gyvuoja tiek, kiek ir žmonija, gebanti ženklais, gestais, vaizdais, vokaliniu ar verbaliniu būdu perduoti pasakojimą. Pirmasis rastas pasakojimas - 30 000 metų senumo priešinys urve, vaizduojantis sėkmingą medžioklę ir, kaip aprūpinti gentį maistu. Valdorfo pedagogika naudoja istorijas tokiu pačiu tikslu - mokyti.

Priešistorinės istorijos
Pirmykštės istorijos - piešiniai ant sienų, laidojimo papročiai ir statulėlės – mokė ir aiškino. Egzistuoja teorija, siejanti istorijų sekimo svarbą ir pradmenis su medžioklės amatu. Medžiotojai pasinaudoję vos keliomis užuominomis, pvz.šeriai, pėdsakai, nulūžusi šaka, nukritę lapai, turėjo sudėlioti istoriją aiškia seka: koks tai gyvūnas, kaip jį sumedžioti. Ar jis išsigandęs? Atsipalaidavęs? Bėgo ar ėjo? Ar kovėsi su kitu gyvūnu? Kuo geriau medžiotojas suprato istoriją, tuo labiau pažino žvėrį ir galėjo jį nukauti. Taigi, genties išlikimas priklausė nuo istorijų sekėjo. Istorijomis – pirmomis pamokomis, dalijosi prie laužo, o kai atsirado raštas – įamžino. Pirmąsias istorijas bardai turėjo įsiminti ir paversti vaidinimais ar dainomis, kad perduotų visiems. Tada atsirado spauda ir kinas, dar vėliau - Instagram ir Facebook.

Istorijos keičia smegenis
Istorijos turi nuostabią savybę pakerėti ir perkelti į įsivaizduojamą pasaulį. Smegenys paverčia veikėjų jausmus savais, patikime jų galiomis ir bent dalį jų priskiriame sau. Susitapatindami patiriame veikėjų skausmą, džiaugsmą, meilę, kaltę, viltį, nerimą, pergalės jausmą, vystome empatiją, tai - paskata padėti kitiems.

Kodėl vaikams naudingos istorijos?
Pabandykite prisiminti paskutinį išmoktą dalyką. Ar tai sužinojote iš faktų ir duomenų, ar supratote esmę? Vaikai mokosi įvairiausiais būdais: kai skaitote jiems, kai patys skaito, net iš televizijos ir interneto (jei tai - kokybiškas turinys). Pasakojimai perduoda informaciją, kurią kitaip būtų labai sunku gauti, tarkime, apie tolimus kraštus ar senus laikus.

Atpalaiduoja
Knygos skaitymas prieš miegą padeda nurimti kūnui ir protui, o vaizduotę sužadina. Tokia pertrauka protui padeda nurimti po visų dienos džiaugsmų ir negandų. Tokia rutina kuria saugia aplinką. Knyga tampa svarbiu objektu ir kasdieniu ritualu.

Žadina vaizduotę
Vaizduotė padeda vaikams suvokti naujas idėjas. Nesvarbu ar istorija tikra, mitas ar pasaka, mokomės iš jų visų, kokia mūsų vieta pasaulyje, kas įmanoma, o kas ne.

Padeda suprasti jausmus
Vaikai labai greitai išmoksta įvardinti, apibūdinti istorijų veikėjų jausmus, nes patys su jais susitapatina, patys išgyvena. Empatijos lavinimui sekamų, skaitomų istorijų svarbą sunku pervertinti.

Kelia pasitikėjimą savimi
Turiningas pasakojimas lengvai įtikina, kaip visa nutiko pačiam ir veikėjų žinios bei patirtis tampa sava. Taip gimsta pasitikėjimas savimi, nes jau žinai kaip elgtis susidūrus su iššūkiais, jau bent kartą išgyventa, girdėta, nebėra taip baugu.

Plečia žodyną
Nieko nestebina, kad skaitymas plečia žodyną. Vaikų protas labai lankstus, jie pagauna žodžių reikšmę iš konteksto, jei išgirta juos kelis kartus. Nebijokite sudėtingų knygų, bandykite! Paprašykite vaikų, kad atpasakotų, ką išgirdo ir sustabdytų skaitymą, jei nesupranta.

Parengta pagal https://waldorfacademy.org/the-power-of-storytelling/