Advento Spiralė

Advento spiralės šventė – tai tarsi paslaptingas kelias link šviesos, kai trumpėjančių dienų tamsoje mes pamažu ieškome vilties, šilumos ir vidinės šviesos. Ši tradicija Valdorfo mokyklose yra kupina magijos, kurioje susipina gamtos ritmai, žmogaus kelionė ir viso pasaulio laukimas – laukimas to, kas gimsta iš tamsos.

Giada Rose - The Advent Spiral (2020)

Šventės metu sukuriama spiralė iš eglės šakelių, lyg miško takas, veda į centrą, kur mirksi vieniša žvakė. Spiralė simbolizuoja žmogaus gyvenimo kelionę per metus, kupiną išbandymų ir atsinaujinimo, lyg sielos kelionę į vidinę šviesą. Tamsiuoju metų laiku, kai gamta grimzta į žiemos ramybę, ši šviesos šventė kviečia ir mus susitelkti, atrasti šviesą savyje, kad galėtume ją nešti į pasaulį.

Vaikai, eidami spirale, rankose neša žvakę. Pasiekę centrą, uždega ją ir padeda pakeliui – taip spiralėje pamažu atsiranda žvaigždynų pėdsakai, mirgantys mažų žvakučių švytėjimu. Tai tylus ir giliai prasmingas ritualas, kviečiantis įsigilinti į advento laikotarpio prasmę – juk adventas yra laukimo, pasiruošimo ir tikėjimo metas. Taip kiekvienas žingsnis spirale tampa simboliu – mūsų vidinio augimo, sugrįžimo į save, susitelkimo, kad gimtų nauja šviesa, kurią nešime kartu su savimi, kad ir kur beeitume.

Advento spiralės dainos

Advento spiralės metu dainuojame tradicines kalendorines advento-Kalėdų laikotarpio dainas. Jos Dzūkijoje ir Rytų Lietuvoje skambėdavo nuo advento pradžios iki Trijų karalių šventės, žmonių buvo vadinamos giesmėmis. Joms būdinga siauros apimties melodija, specifiniai teksto elementai, refrenai - leliumai, kalėda ir įvairūs jų vediniai. Šios dainos buvo dainuojamos susibūrus pirkiose dirbant ilgais žiemos vakarais.

Advento-Kalėdų dainose skamba mitologiniai gamtos - gyvūnijos ir augalijos - vaizdiniai, jų sąsajos su žmonių gyvenimu. Girdime, išdainuojame kosmologinius stebuklinius motyvus apie Kalėdų rytą pražydusią rožę ar saulę, atlekiantį devyniaragį elnią.

Kviečiame pasiklausytir ir išmokti mūsų mokykloje dainuojamas dainas. Įrašuose skamba ViVa mokytojos Emilija ir Edita dainuojamos adventinės-kalėdinės lietuvių liaudies dainos.

Tradicinės iki mūsų laikų išlikusios dainos padeda mums susiburti, išjausti, išgyventi metų ir gyvenimo cikliškumą, patį tamsiausią metų laiką prieš saulei sugrįžtant.

Vidury lauko
Stovi grūšelė,
Kalėda!

Toje grūšelėj
Žvakelė dega
Kalėda!

Oi, ir iškrito
Trys kibirkštėlės,
Kalėda!

Ir pasidarė
Dideli dyvai,
Kalėda!

Dideli dyvai:
Marios mėlynos,
Kalėda!

Tose marėse
Laivelis pluko,
Kalėda!

Tame laively
Bernelis sėdi,
Kalėda!

Bernelis sėdi,
Strielbeles drožia,
Kalėda!

Strielbeles drožia,
Anteles šaudą,
Kalėda!

Anteles šaudą,
Mergelei siunčia,
Kalėda!

Aščinčiuose,
Padarunkuose,
Kalėda!

Vai, tu kiškuci, leliumai,
Trumpakojuci, leliumai.
Vai, kur tu buvai, leliumai?
Kur tu bėginėjai, leliumai?

Po lygias lankelas, leliumai,
Po žalias girelas, leliumai.
Po aukštus kalnelius, leliumai.

Vai tu, voveraite, leliumai,
Rudauodegaite, leliumai.
Vai, kur tu buvai,leliumai?
Kur tu vaikštinėjai, leliumai?

Po žalias girelas, leliumai.
Po žalius medelius, leliumai.
Po aukštas šakelas, leliumai.
Po drabnus lapelius, leliumai.

Tu šermuonėli trumpasaikojėli,
ta ta to tonarėlio.
Nešokinėki po viešų kelalį…
Ba atajoja raitelių pulkelis…
Sumindžios tavi žirgai padkavėlėm…
Sukapos tavi broliai kančiukėliais…
Bane aš kokį iškadų padariau…
Bane per kviečius takelį numyniau…

Gili žiema, lilima,
Trumpos kojos, lilima
Nei iššokcie, lilima,
Nei išbėgcie, lilima,
Kas takelis: , lilima,
Tai gančelis, lilima,
Kas kelmelis, lilima,
Tai strielčelis, lilima.

Tu kiškeli, lilima,
Trumpakojeli, lilima,
Ko tu smūtnas, lilima,
Ko markatnas, lilima?
Kaip man būti, lilima,
Dai ne smūtnam, lilima,
Dai ne smūtnam, lilima,
Ne markatnam, lilima:

Kvolinosi šilo meška, ū ta ta ta, ū ta ta ta.
Aš inkopsiu aukšton drevėn
Be liesvelių, be šakelių
Be šių tracių kopynėlių
Nesikvolyk, šilo meška
Neinkopsi aukšton drevėn
Be liesvelių, be šakelių
Be šių tracių kopynėlių

Kvolinosi mergužėlė
Aš išausiu tankias drobes
Be nytelių, be skietelių
Be šios tracios šaudyklėlės
Nesikvolyk, mergužėle
Neišausi tankių drobių
Be nytelių, be skietelių
Be šios tracios šaudyklėlės

Gili gili upeła, lelimoj,
Da nelabai gili, lelimoj.

Toje toje upełėj, lelimoj,
Tai du akmenėliai, lelimoj,

Ant akmenėlių, lelimoj,
Du brolaliai sėdzi, lelimoj.

Eisim mudvi sesiulas, lelimoj,
Nuvarysim brolalius, lelimoj.

Nuvarysim brolalius, lelimoj,
Atimsim žiedelius lelimoj.

Gili gili upeła, lelimoj,
Da nelabai gili, lelimoj.

Toje toje upełėj, lelimoj,
Tai du akmenėliai, lelimoj,

Ant akmenėlių, lelimoj,
Dvi sesulas sėdzi, lelimoj.

Eisim mudu broleliai, lelimoj,
Nuvarysim sesulas, lelimoj.

Nuvarysim sesulas, lelimoj,
Atimsim žiedelius lelimoj.

— Oi, tu bitaite, lyliumoj,
Maža nedidaite, lyliumoj,
Ar tu nebijojai, lyliumoj,
Viena lakiotie, lyliumoj,
Po žalių girelį, lyliumoj,
Po rakštumynus, lyliumoj?

— Oi, ko aš bijosiu, lyliumoj,
Viena lakiotie, lyliumoj,
Po žalių girelį, lyliumoj,
Po rakštumynus, lyliumoj?
Tik aš pasbijojau, lyliumoj,
Juodo vanagėlio, lyliumoj,
Kad jis neatskristų, lyliumoj,
Kad jis nenuneštų, lyliumoj...

— Oi, tu mergela, lyliumoj,
Balta lelijėla, lyliumoj,
Ar tu nebijojai, lyliumoj,
Viena vaikščiotie, lyliumoj,
Po žalių girelį, lyliumoj,
Po aukštų klėtelį, lyliumoj?

— Oi, ko aš bijosiu, lyliumoj,
Viena vaikščiotie, lyliumoj,
Po tėvelio dvarą, lyliumoj,
Po aukštų klėtelį, lyliumoj?
Tik aš pasbijojau, lyliumoj,
Jauno bernužėlio, lyliumoj,
Kad jis neatjotų, lyliumoj,

Kad jis neišvežtų, lyliumoj,
Kad jis neišvežtų, lyliumoj,
Svetimon šalalėn, lyliumoj...
Kad reiks dovanotie, lyliumoj,
Daugel dovanėlių, lyliumoj:
Anytai motulai, lyliumoj –
Šilko prijuostėlį, lyliumoj,
Šešurui tėveliui, lyliumoj –
Balti marškinėliai, lyliumoj,
Dieveriui brolaliui, lyliumoj –
Margoji juostelė, lyliumoj,
Mošelai sesiulai, lyliumoj –
Rūtelės šakelė, lyliumoj.

Kam tavo, vilkeli,
Akełės šviesios, kalėda?
Pas karalių buvau,
Ksionškelas čitojau, kalėda.
Kam tavo, vilkeli,
Liežuvėlis ilgas, kalėda?
Pas karalių buvau,
Torielkėlas šluosčiau, kalėda.
Kam tavo, vilkeli,
Ausełės stačios, kalėda?

Pas karalių buvau,
Vis karaliaus klausiau, kalėda.
Kam tavo, vilkeli,
Uodegėłė ilga, kalėda?
Pas karalių buvau,
Pakajėlius šlaviau, kalėda.
Kam tavo, vilkeli,
Kojełės greitos, kalėda?
Pas karalių buvau,
Lakštelius nešiojau, kalėda.

Tu obele, tu žaliausioj, kalėda, kalėda.
Ko tu stovi, ko nežydzi, kalėda, kalėda.
Stovėsiu metus ir antarus, kalėda, kalėda.
Suauklėsiu liemenėlį, kalėda, kalėda.
Ir razlaisiu žalias šakas, kalėda, kalėda.
Ir sukrausiu baltus žiedus, kalėda, kalėda.

Tu mergele, tu jaunoji, kalėda, kalėda.
Ko tu sėdzi, ko neteki, kalėda, kalėda.
Suauklėsiu sa‘ stagelį, kalėda, kalėda.
Sušukuosiu geltonų kasų, kalėda, kalėda.
Ir supinsiu vainikėlį, kalėda, kalėda.
Ir sugrįsiu kasnikėlius, kalėda, kalėda

Sodai sodai, leliumoj,
Sodeliai žalieji, leliumoj.
Jau jūs nesprogsit, leliumoj,
Jau jūs nežaliuosit, leliumoj.
Ateis žiema, leliumoj,
Gili žiema, leliumoj.
Kiški širmi, leliumoj,

Tavo trumpos kojos, leliumoj.
Tu neišbėgsi, leliumoj,
Neišokinėsi, leliumoj.
Pagaus tavi, leliumoj,
Margieji kurteliai, leliumoj.
Nušaus tavi, leliumoj,
Jaunas strielčiukėlis, leliumoj.

Už girių girių
Ugnelė degė
Ei, Kalėda, Kalėda

Pas tą ugnelę
Broliai žirgus ganė
Ei, Kalėda, Kalėda

Broliai pamigo,
Žirgai pabėgo
Ei, Kalėda, Kalėda

O ir nubėgo
Į tėvo dvarą
Ei, Kalėda, Kalėda

Atvažiav’ važiai
Tėvulio važiai
Ei, Kalėda, Kalėda

Oi ką parvešit,
Manį brolaliai
Ei, Kalėda, Kalėda

Uoj mes parvešim
Baltų bliedynų
Ei, Kalėda, Kalėda

Baltų bliedynų,
Mergom prausynų
Ei, Kalėda, Kalėda

Oi ant lauko žvakełės žibėjo,
o kalėda, o kalėda.
Žvakełės žibėjo, ugnis šokinėjo,
o kalėda, o kalėda.
Ugnis šokinėjo, vaškas lašėjo,
o kalėda, o kalėda.
Vaškas lašėjo, ažeras ažėjo,
o kalėda, o kalėda.
An to ežero lelija žydėjo,
o kalėda, o kalėda.

Kalėdų rytų rožė inžydo,
lylio kalėda kalėda
Sekminių rytu dyvai pasidarė,
lylio kalėda kalėda
Dyvai pasidarė: ažerai užšalo,
lylio kalėda kalėda
Jaunas bernelis ladelį kirto,
lylio kalėda kalėda
Ladelį kirto, žirgelį girdė,
lylio kalėda kalėda

Žirgelį girdė, mergeli virgdė,
lylio kalėda kalėda
Atlakė elnias Devyniaragis,
lylio kalėda kalėda
Ant pirmo rago ugnelė degė,
lylio kalėda kalėda
An` antro rago kavoliai kalė,
lylio kalėda kalėda

Paskui mane senis, leliuma,
Su skynėjėłėm, leliuma.

Rūtełį nuskynė leliuma,
Tik šaknelės liko, leliuma.

Oi aš pavirtau, leliuma,
Marelių žuvela, leliuma.

Paskui mane senis, leliuma,
su žeberkłėliais, leliuma.

Oi aš pavirtau, leliuma,
Raiba gegužėla, leliuma.

Paskui mane senis, leliuma,
Su šautuvėliu, leliuma.

Oi dvarai dvarai, leliuma,
Dvareliai didieji, leliuma.

Kas po tuos dvarus, leliuma,
Niekas nevaikščiojo, leliuma.

Tiktai vaikščiojo, leliuma,
Jauna mergužėłė, leliuma.

Rūtelį skynė, leliuma,
Vainikėlį pynė, leliuma.

O ir atjojo, leliuma,
Senas neženotas, leliuma.

Oi aš pavirtau, leliuma,
Žaliaja rūtela, leliuma.

Oi aš pavirtau, leliuma,
Raiba gegužėla, leliuma.

Paskui mane senis, leliuma,
Su šautuvėliu, leliuma.

Oi aš pavirtau, leliuma,
Danguje žvaigždela, leliuma.

Paskui mane senis, leliuma,
Su debesėliu, leliuma.

Debesys užėjo, leliuma,
Lietus pakrapino, leliuma.

Lietus pakrapino, leliuma,
Senį nutapino, leliuma.

Leliumoj, oi ant aukšto kalno, leliumoj,
Nauji palociai, leliumoj.
Leliumoj, tuose palociuose, leliumoj,
Mergelė sėdėjo, leliumoj.
Leliumoj, mergelė sėdėjo, leliumoj,
Naujas juostas audė, leliumoj.
Leliumoj, naujas juostas audė, leliumoj,
Ir berneliui siuntė, leliumoj.
Leliumoj, ir berneliui siuntė, leliumoj,
Imsi neimsi, leliumoj.
Leliumoj, imsi neimsi, leliumoj,
Bent paminėsi, leliumoj.
Leliumoj, oi ant aukšto kalno, leliumoj,

Nauji palociai, leliumoj.
Leliumoj, tuose palociuose, leliumoj,
Bernelis sėdėjo, leliumoj.
Leliumoj, bernelis sėdėjo, leliumoj,
Kilpinėles rezgė, leliumoj,
Leliumoj, kilpinėles rezgė, leliumoj,
Ir antelas gaudė, leliumoj.
Leliumoj, ir antelas gaudė, leliumoj,
Ir mergelai siuntė, leliumoj.
Leliumoj, ir mergelai siuntė, leliumoj,
Imsi neimsi, leliumoj,
Leliumoj, imsi, neimsi, leliumoj,
Bent paminėsi, leliumoj.

Ant tos šakelės kalveliai kala,
Oi kalėda, kalveliai kala.
Kalveliai kala, sliesorėliai lieja,
Oi kalėda, sliesorėliai lieja.
-Oi jūs kalveliai, mano broleliai,
Oi kalėda, mano broleliai.
Nuliekit man aukselio kupką,
Oi kalėda, aukselio kupką.
Aš palaistysiu žalią rūtelę,
Oi kalėda, žalią rūtelę.

Atbėga elnis devyniaragis,
Oi kalėda, devyniaragis.
Vai ir atbėgo, vandenin žiūri,
Oi kalėda, vandenin žiūri.
Vandenin žiūri, ragelius skaito,
Oi kalėda, ragelius skaito.
-Ant mano galvelės devyni rageliai,
Oi kalėda, devyni rageliai.
Devyni rageliai, dešimta šakelė,
Oi kalėda, dešimta šakelė.

Bėginėjo povelė po dvarą,
Jos kojelės šilkeliais pančiotos.

Jos kojelės šilkeliais pančiotos,
Jos galvelė aukseliu aplieta.

Jos galvelė aukseliu aplieta,
Jos peteliai perlaliais barstyti.

Oi, kad aš tų povelį pagautau,
Nuo kojelių šilkelius nurištau.

Nuo kojelių šilkelius nurištau,
Ir mergelei kaselį supintau.

Oi kad aš tų povelį pagautau,
Nuo galvelės aukselį nuluptau.

Nuo galvelės aukselį nuluptau,
Ir mergelei žiedelį nukaltau.

Oi kad aš tų povelį pagautau,
Nuog petelių perlalius nurinktau.

Nuo petelių perlalius nurinktau,
Ir mergelei galvelį barstytau.

Po sodų vaikščiojau aš lapelius rinkau,
Oi pucine raudonasai.

Aš lapelius rinkau, pakeliuosna dėjau, …
Tai girdziu – šaukia penki alasėliai, …

Pirmas alasėlis – mano šešurėlio, …
Antras alasėlis – mano anytėlės, …
Tracias alasėlis – mano dzieverėlio, …
Kecvirtas alasėlis – mano mošytėlės, …
Penktas alasėlis – nuo jaunojo bernelio, …

Aš in šešurėlį su plonais marškinėliais, …
Aš in anytėlį su plonu drobeli, …
Aš in dzieverėlį su plonu abrūsėliu, …
Aš in mošelį su šilko kuskeli, …

Advento spiralės šventė kilo iš valdorfo mokyklų tradicijų, kurios remiasi senovės gamtos švenčių simbolika ir yra glaudžiai susijusios su gamtos ritmais. Šią šventę suformavo Rudolfas Šteineris, valdorfo pedagogikos įkūrėjas, siekdamas sukurti prasmingą ir gilią patirtį vaikams advento laikotarpiu, kai dienos tampa trumpiausios, o naktis – ilgiausia. Šventė įkūnija ir pagoniškų šviesos švenčių, tokių kaip žiemos saulėgrįža, elementus, kai tamsos metu žmonės rinkdavosi draugėn ieškoti šviesos, šildytis prie ugnies, sustiprinti ryšį su gamta ir jos ciklais.

Adventas yra laukimo ir pasiruošimo laikotarpis, kai laukiama – šviesos sugrįžimo į pasaulį. Spiralė ir joje žibantys žiburiai tampa simboliniu mūsų pačių ieškojimu: vidinės šviesos, vilties ir džiaugsmo, kurį pasiekus, juo galime dalintis su kitais.